- pakulinis
- 2 pakulìnis, -ė adj. (2) K, pãkulinis (1) 1. SD450, R183, Antr austas iš siūlų, suverptų iš pakulų: Kadai pãkulinėm kelniom nešio[jo] Dglš. Dviem nytim audėm pãkulinius ir lininius audeklus Lnt. Mano maišas pãkulinis, trinytiškai austas Pn. Pãkuliniai marškiniai Str. Audžiam pãkulinį andaroką Gdr. Su pakulìniais marškinėliais, o ir tie patys be rankovėlių JV849. Andarokas pakulinis, pasterblys potrumpis Kp. Prie kūlimo pakulìnės kelinės geriau už vilnones – prie jų nesivelia šiūkai Gs. Pakulìnis audeklas J. Man terbelė pakulinė glaudžias prie šonelio LTR(Lnkv). | Šokit, vyrai pakulìniai (vilkintys pakuliniais drabužiais), kelkit kojas kuo aukščiaus! JD1107. ^ Pakulinis vaikas, taukų sermėgėlė, aukso kepurėlė (žvakė) LTR(Šll). Kiaulė geležinė, uodega pakulinė (adata su siūlu) Lnkv. ║ iš pakulų suverptas, susuktas: Pakulìniai siūlai siūti netinka Als. Pakulìniai pančiai arkliams pančiuoti Als. 2. turintis pakulų savybių, prastas: Popiera plona kai rūkoma, tik tokia pakulinìkė (minkšta) Skr. Nė velniuo tikęs nėr sausgelžis arba pakulìnis gelžis: pilkas, nestiprus, neduodas virinti Šts. 3. prk. apsileidęs, nesusitvarkęs, niekam tikęs, niekam vertas: Ir iš kur radai tokią pakulìnę?! Trg. Pakulinẽlė, prydėvinelė pana – negraži Šts. 4. prk. verdamas iš miltų: Pikliavonės nėra, kiba reiks išvirt pakulìnės košės Slv. Pakulìnė tyrė iš ruginių miltų Vlkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.